Sena

Tikiu, kad “Sundance” publika (o tai nėra F-1 gerbėjų šalis) “Senna” kaip geriausią dokumentinį filmą įvertino už jo turinį, o ne už seniai užsimezgusį (ir, deja, jau nutrūkusį) ryšį su legendiniu sportininku. Jau ir 1994 metais, kai San Marino Grand Prix metu užgeso brazilo gyvybė, Rusijos kanalas transliavo pašėlusiu greičiu lakstančių automobilių varžybas. Iki šiol akyse stovi tiek avarijos akimirkos, tiek aš pats tėvų kambaryje stebintis nuolaužų krūvas. Tad nenuostabu, jog yra baimė būti subjektyviam. Per daug subjektyviam.Režisierius Asif Kapadia Ayrton Senna kelią F-1 pasakoja be kalbančių galvų – faktiškai vien tik iš archyvinės medžiagos. Vienintelė dažnai ekraną uzurpuojanti galva – paties Ayrton Senna’os. Ir jau tik ant ant viršaus, lyg prisiminimai, skamba jo buvusių komandos partnerių ir varžovų, komandos vadybininkų balsai. Lyg iš ten bei iš tada, tų laikų, kai buvo jis. Tai buvo asmenybė. Ambicinga, sportu serganti asmenybė. Gal todėl ir filmas, nors jame matai, kad moterys lenktynininko gyvenime užėmė ne paskutinę vietą, yra apie sportą. Bet ar gali pykti, jeigu neprailgsta?