14.99 Eurų

Galbūt jau skaitėte kandų ir taiklų F. Beigbeder romaną “14.99 eurų”? Jei dar neskaitėte, režisierius Jan Kounen pristato jums filmą „14.99 eurų“ apie negailestingos vartotojiškos kultūros niokojamas tikrąsias vertybes.Oktavas (akt. Jean Dujardin) dirba reklamos versle. Jis kuria reklaminius šūkius naujiems produktams ir po kiekvienos sėkmingos kampanijos į sąskaitą susišluoja nemenką sumelę. Jo darbas – priversti visus jaustis nepatenkintais savo gyvenimais: maistu, kurį valgote, dantų pastą, kurią naudojate, naujausiu automobiliu, kurį neseniai pirkote. Kodėl? Kad kitą rytą galėtų jums parduoti dar naujesnį automobilį, dar gardesnį ir sveikesnį maistą, dar labiau balinančią dantų pastą. Na, ir dar keletą visiškai naujų ir galbūt nelabai reikalingų produktų. Oktavas yra tas, kuris priverčia jus galvoti, jog negalite gyventi be naujausios linijos šampūno ir madingiausios veislės šuns.Oktavas turi viską, ką gali duoti prestižinis gerai apmokamas darbas. Fantastišką butą, aukščiausios klasės moteris, garsiausių vardų rūbus ir begalę kitų už pinigus nuperkamų gėrybių. Jis pasipūtęs, tuščiagarbis ir egocentriškas lyg koks amžinas paauglys, likimo apdovanotas neribotu biudžetu ir, deja, turintis vieną nepažabojamą silpnybę – kokainą. Oktavas žino, kad jis sumautas kalės vaikas, tačiau kurių galų dėl to jaudintis, jei visas pasaulis, atrodo, guli prie jo kojų, o kiekviena diena – tai nesibaigiantis vakarėlis, pilnas tokių pat kokainą šniaukšiančių ir nepasotinamų šunsnukių. Išlikti pirmu tarp tokių gali tik dar didesnis egocentriškas šunsnukis.Tačiau viskas ima ristis žemyn vis didėjančiu pagreičiu, kai Oktavas leidžia sau neapdairiai suklysti, tai yra – įsimylėti. Vyro horizonte pasirodo Sofi (akt. Vahina Giocante). Visiškai kitokia moteris nei jį supantys garsių firmų kosmetika ir rūbais dengti monumentai. Reklamos liūtas pirmąkart sutinka tai, ko negali suvokti jo „perku-parduodu“ matricoje užstrigęs protas: tikrą, švelnią ir jautrią moterį.Oktavas atsiduria tokioje padėtyje, kuriai yra visiškai nepasiruošęs. Jis nežino, kaip turėtų elgtis su moterimi, kuri jam brangi. Oktavo pasaulyje, kur viskas parduodama ir parduodama tuoj pat arba niekada, niekas nė girdėjęs nėra apie atidumą, rūpestį, švelnumą, meilę. Tad nenuostabu, kad Oktavas sutrinka. Jis pasijunta nesaugus ir griebiasi ginklų, kurie anksčiau jį gelbėjo iš bet kokios situacijos: šunsnukių pasaulyje gelbsti tik pasipūtėliška arogancija.Tačiau, deja, meilės pasaulyje arogancija nieko nelaimėsi. Sofi, neapsikentusi su išdidumu ir pasipūtimu, palieka Oktavą. Jis pirmą kartą susimąsto, jog būti pasipūtusiu egoistu galbūt ne vienintelis būdas egzistuoti šiame pasaulyje. Galbūt po ta blizgančiu, tviskančiu, visom vaivorykštės spalvom mirguliuojančiu ir saldžiausiais aromatais kvepiančiu fasadu turėtų būti kažkas tvirtesnio ir tikresnio. Tik ar yra?